pasiblaškymai

mus mazulis auga

2009-06-12T13:27:11Z

akyse auga, tik spek ziuret. tik praeita savaite nusprende, kad sliauziot gerai, bet ropot dar geriau, o va siandien eme ir atsistojo:) remdamasis i mus jau pora dienu pusiau atsistodavo, o va sian - visai savarankiskai ir pilnai lovytej atsistojo:) smagu:)

bl...

2009-06-12T10:18:42Z

atsiprasau uz keiksmus.. bet nuotaika bjauri kaip reta: per durna galva apibraiziau masina:/ bus man but isitikinus, kad atbula viens du ir isvaziuosiu ir dar garsiai Pink klausytis:/ jokie pypsiukai nesigirdejo:(

reiks klaust draudimo, gal apmokes.. jei ne, teks Lietuvoj tvarkyt. bet vis tiek, bl.. bl..

baigėsi...

2009-06-07T22:52:17Z

... šiandien Žaidynės . koordinavau visą renginį, taigi, manasis sportas buvo vienintelis: eiti aplinkui sporto centrą ir vis mintyse pasižymėti "check. viskas tvarkoj". o visai mielai būčiau badmintoną ar boulingą pažaidus. gal kitą kartą:) smagu, kad šiemet nebuvo jokių incidentų, nutrauktų raiščių ar pan.

atsiskraidinau brolį:) kaip visad, labai padėjo:) namo parsivešim po kelių savaičių, kai Lietuvon važiuosim.

beje, apie Žaidynes netgi spaudoj parašė:) nesakiau aš to, kas priskirta man, na, bet labai ir nesigyniau, kai žurnalistė derino:) ji geriau žino, kaip rašyt pranešimus spaudai:)

jaučiuos puikiai, tik miego kiek trūksta. išvažiavom Briuselin penktadinį, pernakvojom pas draugus. vis papildoma valanda miego ryte. na, bet gulantis 3 nelabai gelbėjo:) prieš išvažiuojant namo netgi boulingą su vyru ir broliu pažaidžiau, nors tiek "pasportavau":)

laaabanakt:)

p.s. hm, ką čia dar paorganizavus..:)

"apie viską pagalvota"

2009-05-22T19:45:51Z

ne, čia ne Maximos šūkis:) čia aš taip jaučiuosi. ketvirtosios Belgijos ir Liuksemburgo lietuvių sporto žaidynės jau visai ant nosies, teliko pora savaičių. šiemet ėmiausi viso renginio koordinavimo. tai kuo arčiau renginys, tuo dažniau ateina mintis "hm, ką dar pamiršau?". noris, kad renginio metu ir jau po renginio galėčiau ramiai sau pasakyt "apie viską (buvo) pagalvota":)

va, dabar vietoj to, kad žiūrėčiau dar nematytą "Asterikso ir Obelikso" seriją, derinu su dizainere padėkas organizatoriams ir rėmėjams..:)

nepagalvokit, kad skundžiuosi. pati įlindau ten, kur esu, ir man tai patinka:) smagu, kai dvejus metus slopintas idėjas dabar galiu įgyvendinti. na, bent jau didžiąją dalį:) o dar smagiau, kad net ir "sunkmečio" metu radom rėmėjų, ir mums šis laikas labiau panašus į "naujų galimybių" metą:)

sėkmės mums ir jums:)

tie norai:)

2009-05-21T22:11:51Z

aš jau lyg ir esu kažkada kažkur minėjus, kad norėt reikia atsargiai, nes norai pildosi? nieko, nepakenks ir dar kartą pasižymėt: "norėti reikia atsargiai, nes kartais norai ima ir išsipildo".

Šita mintis vis sukosi galvoje minant dviratuko pedalus vakarėjančio miesto gatvėmis. ant galvos - šalmas (po vieno skrydžio labai gerai žinau, kam jis reikalingas), ant pečių - kuprinė su sportine apranga ir badmintono rakete, džinsų klešnė perrišta šviesą atspindinčia gumute. nepilna ekipuotė, bet tai ir suprantama - dar prieš valandėlę nė minties nebuvo važiuoti dviračiu.

prieš valandėlę sėdėjau prie kompo ir skubiai rašiau "būtinai būtinai dabar" reikiamą išsiųsti e-mail'ą dėl artėjančių Žaidynių. kai beliko tik paspaust "send", griebti kuprinę, mašinos raktelius ir išlėkt treniruotėn - dingo elektra. visam pastate. na ką, treniruotėn vis tiek susiruošiau. turėjau dar mažytę viltį, kad garažo vartų atidarymo mechanizmas veiks. patikrinau: ne-a. na, ne tai ne, išsitraukiau iš rūsio dviratį, dar sulaksčiau namo spynos rakto (vyras dviračiu važinėja darban) ir pasileidau miesto gatvėmis.

bet kaip smagu po daugiau nei metų vėl užsėsti ant dviračio! kas, kad nesusireguliavau sėdynės ir pedalus siekiau tik puse pėdos. netoli gi, tik pro centrą, parkelį, į kitą upės pusę, dar šiek tiek paupiu - ir jau vietoj. nė 10 minučių šis malonumas su vėjeliu pralėkt tilstančiom gatvėmis netruko...

dairiaus didelėm akim mieste. kažkas buvo ne taip. per daug žmonių tokiu metu. o ir centras uždarytas. pravažiavau keliolika prisigrūdusių barų žmonių apliptais langais. aa, futbolo čempionatas. nežinau, kas žaidžia, turbūt kokios belgų komandos. bet ne tai kūrė tą vos juntamą šventės nuotaiką mieste.

numyniau iki treniruočių vietos tik kad įsitikinčiau, jog šiandien treniruotės tikrai nebus... šiandien Belgijoje laisva diena, bet tikėjaus, kad klubiečiai susirinks. dieną pasivaikščiodami praėjom pro šalį, iš esmės visa rodė, kad neverta vakare važiuot.. bet labai jau norėjos palakstyt su rakete rankoj, jau geras mėnuo nebuvau.. na ką gi, gal kitą savaitę pavyks.

apsisukau važiuot namo vis galvoj besisukant minčiai apie besipildančius norus. gi tik vakar vaikščiojau paupiu su mažuliu ir stebėjau besivažinėjančias dviračiais šeimas. oras buvo vasariškas, daug dviratininkų sutikau, ir nostalgiškai prisiminiau mūsų pasivažinėjimus paupiais ar po aplinkinius miestelius. seniai tai buvo.. net nebesu tikra, ar pernai pavasarį dar važinėjau dviračiu. matydama kitus besivažinėjančius, taip užsimaniau ir aš užsėst ant savo dviratuko. nu taip užsimaniau... tai va, ir išsipildė:) vyras sakė, kad elektra visai neilgai buvo dingus. na, bet pakankamai ilgai, kad išsitraukčiau dviratuką:)

grįžau jau lėčiau, pasivažinėdama ir pasidairinėdama. pasukau link centro, įdomu vis tik, kas ten vyksta. prie užtvaros užkalbinau vieną iš vaikinukų su kortele ant kaklo. jis džiugiai ėmėsi šviečiamosios misijos, ne tik papasakojo, kas čia vyksta, bet ir programą suveikė. pasirodo, vyksta kasmetinis gatvės teatrų festivalis "Namur en mai" ("Namuras gegužę"). ankstesniais metais buvom kiek pažiūrėt. o šiemet va vos nepražiopsojom:) užvažiavau į vieną iš pagrindinių aikščių, paklausiau koncerto. aplink sukiojosi visokie personažai, pavyzdžiui, pora veikėjų lakstė su gudriais kojūkais, kur išlenkti puslankiu ir jais spyruokliuojant galima gana aukštai šokinėti. aikštės pakrašty treniravos gimnastai. muzikantai scenoje visaip išsidirbinėjo, galų gale iš minios atsitempė vieną moterį kartu "pagrot". gal ir nieko, gavo ji už pastangas kompaktą:) pasigaudžiau gerų emocijų ir pasukau namo. kas, kad vyras nelaukia taip anksti grįžtant, su dviračiu maltis po minią nelabai patogu.. ir šiaip, norėjosi pasiimt fotoaparatą. bet namo grįžus užkandau, sutingau.. ir nusprendžiau, kad pafotografuot nueisiu rytoj. ar poryt:) gal visi trys išsiruošim pasivaikščioti po siaučiantį ir įvairiaspalviais kostiumais žaižaruojantį miestą.

o šiandien jau laikas miegot. mūsų mažasis nenuorama gi vėl pažadins 6:30.. prasivartysim snūduriuodami iki kokių 9 ir vis tiek teks keltis. bet gal ir gerai, kad būsim priversti anksti akis prasikrapštyt, daugiau laiko bus pasivaikščiojimui po Annevoie parką, vienintelį Belgijoje fontanų, kaskadų ir kitokių išdaigų su vandeniu parką. viskas ten veikia be siurblių, kai kas išlikę nuo pat parko įkūrimo 18 a. turėtų būti gražu:)

atsiminimų kraitelė vis pildosi:)

2009-02-20T23:37:16Z

hm, vėl savaitgalis. greitai savaitė prabėgo... nuobodu tikrai nebuvo:)

antradienį, kaip jau rašiau, atšventėm su mano (buvusiais) kolegom vasario 16-ąją. vis dar smagu, kad pakvietė.

trečiadienį pas mus apsistojo R. kolega. dabar gyvena ir dirba Londone, kilęs iš Birmos. buvo labai įdomu pasišnekėt. žemėlapyje Birmą parodyčiau, bet apie ją beveik nieko nežinojau. po šios pažinties žinau truputį daugiau:) pasirodo, jų ir raštas saviškas. užrašė mūsų visų vardus, iš pirmo žvilgsnio - daug apskritimų:) sistema panaši kaip kinų rašto - žodis skaidomas skiemenimis, va tik pats raštas į hieroglifus nė kiek nepanašus. ty, mūsų akimis - hieroglifai, bet kitokie:) beje, gerai nujaučiau, kad gali būti vegetaras, vakarienei gaminau žuvies troškinį - tiko:)

ketvirtadienį buvom suplanavę pasibuvimą su kaimynais.svečias irgi prisijungė. įdomiai pridiskutavom:) vaišinom kugeliu, panašu, patiko. iškepiau pyragą, karštutėlį iškart ir suniamniojom:) paskui ėjom pas kaimyną žiūrėt filmo. jis įsirengęs namų kino sistemą, visai kitaip filmai žiūrisi, kai teliko įstrižainė - 42 coliai:) šiandien visą dieną bandžiau prisiminti pavadinimą. pasamonė užfiksavo ir į pavakarę išmetė atsakymą: "Operation matchbox". angliškai šį filmą vadina "The last drop". kai pasakė, kad išnuomojo kažkokį filmą apie karą, nusiteikiau labai skeptiškai. nemėgstu visokių lakstančių mėsgalių ir kitų žiaurių vaizdų, per ilgai galvoj lieka:/ ėjau intensyviai galvodama kuo gražesnę priežastį pasiplovimui. pradėjom žiūrėt ir.. likau. na, buvo keletas lavonų, bet jais nesimėgaujama. vietomis labiau panėšėjo į komediją. vietomis - į fantastiką. pvz, kai du tepa slides per atvirą lauką, o į juos šaudo gal 10 karių ir net nesužeidžia... brangenybių ir paveikslų lobis, suslėptas nuošalioje fermoje Olandijoje - vienas, norinčių jį nušvilpti iš nacių - kelios grupės, kiekviena vedina savų interesų. tarp jų ir septynių karių iš Anglijos grupelė su specialia misija parvežti lobį Anglijon. aišku, naciai irgi nori jį susirinkt. visas filmas apie tai, kaip jie vieni kitus bando apgaut:) bežiūrint kai kurios siužetinės linijos susivėlė ir poros veikėjų nebeatrenku, iš kurios grupės buvo... bet tokie faini fatalistai: "palaukim ir pažiūrėkim, gal bus geras momentas nušvilpt viską aniems iš panosės". na, bent jau kailį daugmaž sveiką išnešė išlaukę tinkamo momento:) patiko, kaip diiidelių pinigų ir realaus pavojaus gyvybei akivaizdoje atskleidžiami veikėjų charakteriai. beje, amerikiečiai jau tokie dundukai pavaizduoti, nu jau tokie...:) reziumė: visai patiko, žiūrėčiau ir dar kartą.

penktadienį keletą valandų pravaikščiojau po miestą. buvau parke, pavasario dar tik nosies galiukas išlindęs - narcizai jau ruošiasi žydėti. reiks nepražiopsot šypsenos:)

vaikščiojant palei upę užsižiūrėjau į platanus. priminė nenupuoštas kalėdines eglutes. kabo bumbuliukai, supas vėjy...:)

vakare prikepiau bulvinių blynų (kai turim daba kuo tarkuot, R. kugeliui per daug bulvių priskuto). nusipirkau rinkinuką šokoladiniam fondiu, pasmaližavom:) o paskui žaidėm jengą:) bloga pbg įtaka, aha. nusipirkom ebay, vakar gavom:) pavyko iki 32 aukšto pastatyt. aš laimėjau:) beje, kažkaip iš nuotraukų įsivaizdavau, kad tie blokeliai kur kas didesni. žaidimas patiko, bus ką vakarais veikt. kiek galima vien kortom ir kortom...:)

ryt reiks kiek pailsėt, o nuo sekmadienio - eit pasiaust į karnavalą. gal ir iki Binche nuvažiuosim, ten vykstantis karnavalas pripažintas UNESCO žodinio ir nematerialaus kultūros paveldu. bile tik oras geras būtų...:)

šventės? šventės... šventės!

2009-02-17T23:50:19Z

savaitgalis buvo maždaug toks, kaip %subj.

vasario 14 kažkaip niekad neatrodė labai svarbi, tai ir švęst neplanavom. na, penktadienį eidama miegot (ty, jau šeštadienį, nes buvo gerokai po vidurnakčio), radau ant pagalvės siurprizą, kurį vėliau susmaigsčiau į tortą ir sudeginom:) šiaip dieną praleidom ramiai, namuos (neskaitant nuvažiavimo apsipirkt. jeee, kai po trijų savaičių namų arešto lauk išėjau, tai net ir parduotuvėj buvo smagu:) ). jauku buvo tiesiog kiek pabūt dviese (užmigdžius mažulį), prisimint draugystės pradžią (hm, jau 11 metų.. greitai pralėkė:) ).

sekmadienį pradėjau daužydama indus. "v driebiezgi". (c) ir visai netyčia... pradžiai medaus stiklainiukas nukrito ant džiūstančios keramikinės kepimo formos. stiklainiukas gyvas, o va forma - ne:( paskui imdama iš spintelės induką sugebėjau stiklinę numest. ech, irgi į nuostolius nurašėm.

diena buvo skirta smaližavimui - minėjom mažulio penkių mėnesių sukaktį:) greitai vaikis auga. kaip aš juokiuos, mano darbas kol kas nesunkus, dar tik 7,5 kg:) prieš kelias dienas atrado, kad rankos yra JO, vis iškelia prieš akis ir atidžiai tyrinėja. ir žaisliukus iš naujo atranda, pasiėmęs apvarto iš visų pusių, apžiūri (o paskui vis tiek burnon susigrūda:) ). dideis šnekutis, ypač puola "šnekėt" vakarais. aišku, kol kas dar saviškai, bet labai įdomu stebėt ir klausyt, kaip balso galimybes tikrina. išmoko spygaut:) nuotraukas dar tvarkau...:)

švenčių proga nugalėjau tinginį ir priviriau narstukų. pagal suvalkietišką receptą:) dar turim, galiu pavaišint;)

ryte skambinom vyro dukterėčiai - šventė savo 18 gimtadienį. greitai užaugo... o aš dar pamenu pirmąją savo išvyką su dieverio šeima pajūrin (hm, jau 10 metų praėjo), kai vaikščiojant pakrante abi jų mergaitės mums ant kaklų užsikorė, kad panešiotume. romantika, vadinas:) vakare "susiskaipinom" su mama ir močiute, parodėm vis augantį mažulį ir pasiplepėjom. "skaipinamės" beveik kiekvieną savaitgalį, o kartais ir dažniau. gerai tos šiuolaikinės technologijos:)

pirmadienį ėjom apsikirpt. šventės šiaip ar taip. vyro garbanos jau buvo vos ne ilgesnės nei mano. jis jau nebeprisiminė, kada buvo kirptis. gal prieš metus:) maniškis įpratęs pas "savo" kirpėją eit Lietuvoj (paprastai ištaiko porąkart per metus), bet pernai Kalėdoms nevažiavom. juokiuos, kad dar galėjo augint, mažiukui gi patogiau įsikabint:) jį gražiai apkirpo, mane - hm, nieko ypatingo, jau baigia tokia šukuosena atsibost.. reiks turbūt grįžus Lietuvon nueit pas "savo" kirpėją, kad vėl paeksperimentuotų:) pataikiau į kirpyklą nueit kaip tik kai prasidėjo pertrauka. nieko tokio, dvi valandos mieste greitai prabėgo:)

pirmadienį gavau 100-ąjį atviruką. simboliška - iš Kauno:) smagūs tokie sutapimai:)

antradienį pamiegot, kaip įpratus, iki 12, nepavyko... mažuliui dantukai dygsta, tai zirzė visą rytą:/ o ir šiaip nebuvo kada ilgai vartytis lovoj. kolegos pakvietė atvažiuoti į vasario 16-osios minėjimą atstovybėje. krizė ir ten krizė, chebrai teko susimesti pinigus vaišėm. mes buvom prie svečių:) buvo labai smagu susitikt su (buvusiais) kolegom ir pabendraut:) vyrui, aišku, atsibodo gana greitai, na, bet netempė namo. žino, kad man reikia "išsišnekėt":) ech, vienintelis Namuro trūkumas, kad visi pažįstami toli, neužeisi šiaip bevaikštinėdamas po miestą kavos išgert...

toks va tas šventinis savaitgalis:) ramus, sakyčiau. ir šiltas.

penktadienio eilės - S. Neris "Pienė"

2009-02-13T22:36:42Z

kažkada gimnazijoje literatūros mokytoja suorganizavo poezijos ir pavaidinimų vakarą M.K. Čiurlioniui paminėti. deklamavom pagal jo paveikslus sukurtus S. Neries eilėraščius. man teko "Pienė", sukurta remiantis jo paveikslu "Tyla". dar ir dabar pamenu, kaip aniolika kartų per repeticijas teko kartot tą patį, kol sugebėjau pasakyt reikiama intonacija. ir kaip buvo nedrąsu, nors ir tik saviems (klasiokams ir vėliau - mokytojams) rodėm. vienintelė mano tokia patirtis:) na, neskaitant poros pranešimų konferencijoje, bet tai - visai kas kita:)

Pienė

Piene, piene - nuostabi gėlele,
Ko tu rymai vėjų pabarėly? -
Kur priglausi baltąją galvelę?
Kur užsnūsi vėlų vakarėlį?

Pučia vėjas, plaukelius kedena, -
Baltus plaukus nuo galvelės rauna.
Per dirvoną, rudenio laukelį
Neša pienės baltąjį pūkelį

Piene, piene - mano tu gėlele,
Gaila tavo man baltos galvelės!
Gaila mano vargo jaunystėlės -
Išblaškytos vėjų pabarėly, -

Kad pavirstau pilku lauko smėliu, -
Kad giliai žemelėje gulėtau!
Kad nugrimztau šaltu akmenėliu, -
Nemunėlis kad viršum tekėtų - -

Salomėja Neris

dar ir dabar šis eilėraštis man kelia lengvą liūdesį... net ir nebandant įsijausti.

"šiandien taip elegantiškai sninga..."

2009-02-12T14:09:56Z

ir ne medžių žiedais, kaip kad rašė A. Miškinis. saulėtas dangus staiga apsiniaukė, didžiulės snaigės pakibo už lango. neilgai taip ramiai snyguriavo, matyt, vaikščiojančio po pasaulį kišenės stipriai prairo, ir kad papylė! o kadangi greitai vaikšto, netruko snyguriavimas pavirsti pačia tikriausia pūga. gaila, neilgas tas snaigių šokis buvo... žiūrėjau pro langą, gėrėjaus (ir visai nepavydėjau tiems kažkur skubantiems susigūžusiems žmogeliukams), o galvon vis brovės eilėraštukas apie pūgą. nors ir ne penktadienis, dalinuos;) labai jau jis prašės..:)

Violeta Palčinskaitė
Pūga

-Oi, pūga, pūga, pūga,
Kur buvai per naktį, ką?

Aš visuos kiemuos buvau;
Medžiams kailinius siuvau.
Tai dabar jau jiems nešalta-
Turi po kailinį paltą.

-Oi, pūga, pūga, pūga,
Ką ryte veikei tu, ką?

Išėjau į tyrą orą,
Išdažiau kiekvieną tvorą.

-Oi, pūga, pūga, pūga,
ką darei per dieną, ką?

Aš praeiviams plaukus vėliau,
Skrybėles į viršų kėliau.
Kad atrodytų gražiau-
Dangų su žeme maišiau.

-Oi, pūga, pūga, pūga,
Vakare ką veiksi, ką?

tai, kas mano sumanyta,
Pamatysit kitą rytą.

laukiu laukiu laukiu...

2009-02-07T22:28:28Z

... kovo 14. Briuselyje koncertuos "Nightwish", jau turim bilietus:) preleminariai sutariau su viena drauge, kad mažulį pažiūrės. manau, kad jam dar ankstoka į roko koncertus... [visi_įmanomi_būrimai_ir_užkeikimai] kad tik nė vienas nesusirgtume ar dar kas nenumatyto neatsitiktų... taigis, laukiu laukiu laukiu:)

albumas baigtas:)

2009-02-05T14:25:31Z

vakar gauta atvirutė iš Latvijos buvo paskutinė trūkstama, kad turėčiau vieną pilną albumą atvirukų. jau nusipirkau naują, kiek didesnį. šiandien gavau dar tris atvirukus, kaip tik pradžiai:)

postcrossing projekte dalyvauju jau 7 mėnesius. per tą laiką gavau 90 atvirukų (su šiandieniniais - 93), išsiunčiau 96 (8 iš jų vakar). beveik tas ant to:)

daugiausia atvirukų atkeliavo iš Suomijos (24), paskui būtų Vokietija (13), JAV (10) ir Olandija (8). Iš kaimyninių šalių neturiu tik iš Lenkijos (bet pati siunčiau). Iš Lietuvos netgi du, smagu:)

toliausiai keliavo atvirukas iš Naujosios Zelandijos (18 513 km), paskui - iš Australijos (16 541 km) ir Filipinų (10 503 km). Arčiausiai - Olandija (131 km).
ilgiausiai iki manęs keliavo atvirukas iš Norvegijos, net 60 dienų. gal pamiršo išsiųst? Net iš Kinijos atėjo per 44 dienas. O va iš Suomijos vienas per pusnis brido 41 dieną.

bene smagiausia - kai gaunu adresą kur nors pvz Vokietijoj, o iš pavardės matau, kad lietuvis/-ė. šiaip visada stengiuos rašyt gavėjo gimtąja kalba, jei tik ją moku. netgi lenkiškai surezgiau (su žodynų pagaba), nors oi kaip jau pamiršau... gerai ir tai, kad projekto dėka vėl prisiminiau, kaip rašoma kirilica. nuo mokyklos laikų nereikėjo:)

siunčiau irgi daugiausia į Suomiją (23), Vokietiją (17) ir JAV (14). Toliausiai pasiunčiau du į Australiją (16 562 ir 16 918 km) bei į Singapūrą (10 530 km). arčiausiai siunčiau į Liuksemburgą (130 km) :)

per šitą laiką vienas atvirukas į JAV taip ir nesurado adresato... į nuostolius:/

juokingiausia, kad į Suomiją pasiunčiau tokius pat atvirukus dviems draugėms:) tik vienai siunčiau pačioj pradžioj, o kitai - po kelių mėnesių. labai jau norai panašūs, tai ir gavo abi gulbių atvaizdus:)

dar keli atvirukai neįeina į bendrą statistiką, nes gauti asmeninių mainų metu.

laukiantis darbelis: susikaupt ir visus sufotkint, o paskui sudėliot "ant sienos". kada nors...:)

tai tiek skaičiukų:) šiaip smagus projektas, o ir geografijos žinios plečiasi. ir dar galiu pasipraktikuot rašydama rečiau naudojamam kalbom. užskaitom šitą bacilą:)

kad jau taip...

2009-02-03T13:01:57Z

va, vklase užrodė, kad tūlas cinamonas keverzones renka. tai ir aš pakeverziojau:)

raštas mažai nuo mokyklinio skirias:) mama, beje, yra sakius, kad iš pirmo žvilgsnio negražus raštas yra bent jau įskaitomas. o va gražų kartais tenka labai ilgai šifruoti... va tuo ir pasiguosiu:)

ligos, ligos, jukš iš kiemo!

2009-02-02T18:18:22Z

ir greitai! įsijautė, matai... antra savaitė namuos ganosi, vietinę epidemiją sukėlė ir dar nė nesiruošia kraustytis kur nors. aišku, aš suprantu, čia šilta, o už lango - žiema. ryte nes apsalau nuo grožio - net trečią kartą šiemet prisnigo:) tiesa, antras kartas net savaitę laikės, šito užteko tik porai valandų.. oi, lyrinis nukrypimas. lauk, sakiau, lauk! kiek galima?!:/

taigis. zarazos, bacilos ir dar kiti nematomi gyviai, imantys ir pasiguldantys į lovą... panašu, kad šveicariškos piktesnės, prikibo prie vyro, atsivijo net Belgijon ir čia lovon pasiguldė. neilgam, dienelei. vaikščiojau aplink, vis tikėdamasi, kad "aš tik peršalau" yra tiesa, viriau sriubą, užpylinėjau arbatėles.. i trečią dieną vyras jau ir visai atšalo, nuo buvusio karšto vyriškio su 38 laipsniais (deja, ne kišenėj), patapo visai atvėsusiu, vos 36,2 tesukrapštančiu... tiek to, svarbu iš lovos atsikėlė.

svarbu ne tik todėl, kad šiaip daug maloniau, kai šeimynykščiai neserga, bet ir dėl to, kad tą rytą aš nebesikėliau... zaraza nusprendė pasitūsint ir mane užkaitino. na, vyras ir šiaip niekad nesiskundė, kad būčiau šalta:) bet sakė, kad 39,5 laipsnio yra jau kiek per daug. o aš visai neblogai jaučiaus. galvoj taip tuščia tuščia.. tris dienas jau jis lakstė aplink su sriubytėm, arbatėlėm ir panašiais gerais dalykais. tiesa, pirmoji diena labiau priminė "už tėvelį, ką? o dabar už mamytę. o dabar už va tą merginą, kur ką tik šaligatviu prašvytravo." nu NENORIU, nu:/ bet vaistus tai gert reikia... deja, mano situacijoj pasirinkimas yra labai ribotas, tinka vieninteliai antibiotikai. geriau, nei nieko, aišku:) mažulį atnešdavo tik pamaitint (pirmą dieną akyse švietė vienareikšmiškas klausimas: "o kodėl maistas TOKS karštas? man ir vėsesnis patiko. gal netgi labiau". paskui priprato..), šiaip mano abu vyrai išsikraustė į kitą kambarį ir paliko mane vieną su zarazom kalbėtis... net kompo nedavė:/ bet va sapnai buvo ryškūs ir gražūs:) penktadienį nebeiškenčiau, nuvažiavom į ligoninę pas ORL specialistą. nieko naujo nepasakė, bet bent kraują tyrimui paėmė. tipo, kad įsitikint, kad zaraza tikrai yra TA zaraza. TA, šiandien sužinojau.

beje, šeimos gydytoja į namus nevažiavo. tai pirmą dieną visaip atsikalbinėjau ir aš pas ją irgi nevažiavau. antros ryte vis tik nuvažiavom. kai pasakė "...o svarbiausia - niekur neiti.", tai tik gaižiai nusišypsojau: "nu tai aš ir nenorėjau eit". nežinau, kokios būklės esant vis tik atvažiuotų.. vyras sakė, kad neklausčiau:)

penktadienį jau buvo "tik" 37,8, jaučiaus beveik visai sveika ir popiet į lovą nebegrįžau. su viltim, kad zarazom pasidarys nuobodu ir jos gal kur nors kitur išeis... šeštadienį temperatūra nuo manęs pagaliau atstojo, bet pristojo prie mažiulio:((( nieks neprašė:/ jau geriau pačiai sirgt... sekmadienį neiškentėm, nulėkėm pas pediatrę. ta tik patvirtino mano įtarimą: ausų uždegimas. prirašė vaistų, pasivažinėję po miestą radom dirbančią vaistinę ir gydom.. stebėtinai ramiai reaguoja į aerozolį, net užmigt sugeba. bet va į vaistų lašnimą į ausis ir akis labai net neramai reaguoja... ką darysi, <i>nado, Fedia, nado...</> (c) šiandien dar buvom ligoninėj pas tą pačią savo pediatrę, ėmė iš nosies sekretą tyrimui. vee, koia bjauri procedūra, manyčiau, taip pat bjauri kaip ir man penktadienį daryta tracheoskopija.. teko stipriai mažulį laikyt ir gintis nuo kumštukų, taikančių į akį už tokius dalykus užvažiuot... trumpos dar rankos.. tikimės, ilgai liga jo nekamuos.
tingintiems skaityt, santrauka: sirgo jis, sirgau aš, o dabar serga mažasis jis:( ligos, ligos, jukš iš kiemo! staigiai tik! ir kad daugiau nematyčiau!

apie vaikus

2009-01-18T16:00:49Z

manasis auga kaip ant mielių:) nespėjau nė apsidairyt, o jau 4 mėnesiukai stuktelėjo. kiekvienąkart apsilankę nustebinam gydytoją, kad ir vėl gerokai ūgtelėjom:) šįkart rado 66 cm ir 7,060 kg. jaučias rankose, jaučias... nebeišeina taip lengvai mėtyt. o jam mėtymai patinka:) jau išmoko nuo pilvo ant nugaros apsiverst ir nuo nugaros ant šono. kalasi pirmas dantukas, tai kiek neramios naktys... patinka sėdėt, tiesa, pats dar neatsisėda, bet pasodinus dairos plačiom akim ir protestuoja, kai vėl paguldom. įdomu, kada pradės ropot... jau labai stengiasi:) tik dar kol kas nepakyla. baigsis mano katino dienos, oi baigsis:)

sukėliau nuotraukas, čia nuo trečio mėn:) tada taip ir neprisiruošiau parašyt... minim gimtadienį kol kas kas mėnesį:) radau skanų šokoladinį tortą, tai kartą per mėnesį galima pasilepint:)

kažkada skaičiavau, kiek pažįstamų ir draugų pernai susilaukė vaikų. gavos gal 15... galėsim steigt privatų darželį, grupė jau bus:)

e-mail'an užklydo smagus pamąstymas, kokiom gi temom diskutuotų kūdikiai, jei turėtų savo forumą.

* 9 vakaro guldo miegoti. ir jums taip būna? kaip su tuo kovojate?
* naujos sauskelnės mane storina. rekomenduokite patikimą modelį.
* kokia poza miegoti, kad namiškiai nefotografuotų? toks blykstės taip trukdo...
* tik dvi dienas nebuvau "ant puoduko", o jau klizma, poliklinika... kaip išsigelbėti?
* apžiūrinėdama mano pilną naktipuodį, mama labai džiaugiasi. gal žinote jai patikimą psichoterapeutą?
* katę maitina skaniau. bandau atimti jos maistą, bet nuolat pagauna ir skanų maistą paslepia. kodėl?
* "kur nosytė?", "kur akytė?". ką, jie patys nežino? ar visų tėvai tokie neišmanėliai?
* sesuo nuolat man kažką vapa ir rodo visokias grimasas. žemas kultūros lygis ar protinis atsilikimas?
* vykdau apklausą: kas ragavo kambarinių augalų? kurie skaniausi?
* neleidžia žaisti su katės smėliuku. kaip kovoti?
* man - morkų piurė, sau - šokoladą. kam pranešti apie lygių galimybių pažeidimą?
* neleidžia draskyti tapetų, nors katė tai daro nuolat. diskriminacija?
* bando maitinti trintais kalafiorais! kaip reaguoti?
* reikalinga materialinė parama: namuos nėra nei druskos, nei cukraus, todėl nuo košės pykina.
* kodėl drėgnų servetėlių užtenka tik pusei kambario? ir kaip sužinoti, kur tėvai slepia likusias?
* "zuikuti", "katinėli", "aukseli", "mažuli"... kaip sužinoti savo vardą?
* aš jau prisivalgiau. kaip tai išaiškinti tėvams?
* paslaugos: meniškai išterlioju veidą bei rūbus bet kokia koše.
* rekomenduokite gerą logopedą. turiu pasirūpinti močiute.
* nuolat bučiuoja padus ir minkštą vietą. ką tai galėtų reikšti?
* kasdien maudo. visi tokie purvini, ar mano mamai paranoja?
* kiek telefonų jau apkramtėte?
* mama miega visą naktį!
* mane fotografuoja nuogą ir nuotraukas platina internete. kam pasiskųsti?
* "ladu ladu ladutes...", "virė virė košę...". o koks jūsų tėvų kūrybinis potencialas?
* močiutei 60 metų, bet dar nemoka kalbėti ("liuliu", "apapa", "niam niam"). tei nebepataisoma?
* maitinamiems krūtimi. kokio maisto palinkėtumėt savo mamai?
* išteplioja, o paskui maudo. kur teisybė?
* ar teko susidurti su tokia problema: mama sėdi prie lovos, kažką "pro šalį" dainuoja ir trukdo užmigti.

vėluojantis kalėdinis...:)

2009-01-14T20:28:52Z

[postą pradėjau rašyt senokai, bet teko vidury atsitraukt nuo kompo. šiandien pagaliau prisiruošiau pabaigt...:)]

Kalėdos atėjo ir praėjo. šiemet jų nejaučiau artėjant. kaip ir daugybę metų prieš tai. net sunku būtų prisimint, ar tikrai kada laukiau. prieš didžiąsias šventes visada būdavo "generalinis" tvarkymasis, o parodykit man vaiką, kuris mėgtų tvarkytis...

dar neatėjus šventės dienai dažniausiai būdavo spėta net ne kartą susipykti. dažniausiai - įsivaizduojant, kiek daug tu darai ir kaip kiti (=jaunesnieji broliai) nieko nedaro, arba daro per lėtai, arba - ne tai, ką tuo metu reiktų. mama stengdavosi "padaryti" šventę ir pykdavo, kad mes nedėkingi ir neprisidedam. mums atrodydavo, kad prisidedam, kiek mokam ir galim, kad iš mūsų per daug reikalauja, arba reikalauja dalykų, kurių prasmės nesiteikia paaiškint. beje, ne tik per Kalėdas nuotaika dažniausiai būdavo subjurus, bet ir per kitas metų šventes ar gimtadienius. nebuvo namuose susikalbėjimo, noro padėt ar tiesiog noro sugyvent. nebeieškau kaltų, nes ir pati kartais iš elementaraus tingėjimo ko nors nepadarydavau. nors dažniau mamą užjausdavau ir brolius prispirdavau prisidėt.. tik konfliktų dažniausiai nepavykdavo nugesint... atsimenu tik vieną mamos gimtadienį, per kurį smagiai pasibuvom, prisijuokėm, ir nė karto nė vienas nebuvo pakėlęs balso. vienintelį. švęstą, kai jau senokai visi gyvenom atskirai ir susitikdavom ne taip ir dažnai. gal būtent to ir reikia? atstumo. pasiilgimo. nesitrynimo kasdien toj pačioj erdvėj. ir dar - nors nedidelio noro pradžiugint. ar bent neįskaudint... nors mūsų šeima labiau panaši į žydo bites (su kuo niekaip negaliu susitaikyt..), vis tik pamatyt juos norisi. saugau kaip brangius atsiminimus tuos atvejus, kai artimieji buvo šalia, kai jų reikėjo. kai bendrom jėgom susitvarkėm su problemom. nedaug tokių atsiminimų... bet yra, ir tuo džiaugiuos.

Kalėdos... namuos, kaip sakiau, tai būdavo "generalinė" ruoša, paskui - ilgos valandos virtuvėje, vėliau - susėdimas prie stalo, vis dar žybsint iš pykčio akimis. mūsų šeima nebuvo(nėra) tikinti, ir man nuo pat tada, kai pradėjau abejot tėvų nuomone ir ieškot savo atsakymų, atrodė, kad tai farsas. na, tradicija. kol buvom mažesni, bent prieš didžiąsias šventes eidavom visi kartu išpažinties. išskyrus tėvą, kuris priėmė krikštą tik tam, kad galėtų gauti šliūbą. su metais pradėjom protestuot. ypač, kai mama nustojo eit. gal dar porą metų su savo įtaiga ir turėtu autoritetu sugebėjo mus iškrapštyt bažnyčion, paskui išpažinties nebėjom. dar keletą metų išliko "tradiija" Kalėdų rytą nueit bažnyčion. keldavomės šeštą ir eidavom rytinėms mišioms valanda anksčiau, kad dar rast vietos atsisėst.. aišku, su pykčiais, nes nu ko ten eit, a? ir šiaip, šalta, nuobodu, beprasmiška. na ir kas, kad nuo vaikystės dalyvaudavom tose mišiose, prasmė taip ir neatsirado. kažkuriais metais du broliai atsisakė keltis, nuėjom su mama tik aš ir vidurinysis. kaip visada, mes už (vietoj) jų.. keletą metų ir aš nebėjau. o ko ten?..

su metais kažkaip atėjo ir supratimas, kad visa turi tiek prasmės, kiek pats tam suteiki. šventės ir tradicijos irgi yra tai, kam turi pats surasti prasmę ir asmeninį santykįsu jom. tuos keletą metų, kai prie kalėdinio stalo susėsdavom tiesiog išlipę iš lovų ir prasikrapštę akis, kažko vis pritrūko. vėliau supratau - ritualo. to nuo vaikystės įprasto ir taip nemėgto ritualo, kai kelies gūdžioj tamsoj, eini bažnyčion, šąli ten, grūdies po mišių pažiūrėt prakartėlės ir sukalbėt poterių, paskui šventoriuje sveikinies su pažįstamais ir kaimynais ir linki visiems gerų švenčių bei laimingų metų. tada skubi namo, susikibęs už rankų su broliais ir mama, žinodamas, kad ten jau laukia močiutė su ką tik iš orkaitės ištraukta višta. pasistumdydami ir parėkaudami (kitaip gal nemokėjom) vis tik supjaustom daržoves mišrainėm ir sėdam valgyt. kartu. tokia šeima, kokie esam.

gal labiausiai pajutau, ką man reiškia tie ritualai, kai pirmą kartą Kalėdoms negalėjau grįžti namo. buvau tada Tunise, kur net ir jokios karštinės nebuvo. tiesa, buvo papuoštos vitrinos, bet - naujiesiems. kambariokė buvo išvažiavus namo, europiečiai draugai - irgi, kas namo, kas tiesiog keliavo po šalį. o aš sėdėjau be darbo ir pinigų, toli nuo visų. ir gal tada galutinai suvokiau, kad šventė bus tiek, kiek jos pasidarysiu. pati. su vienu i6 draugų apėjom žuvies turgus, bet taip ir neradau silkės... tik rolmopsų už nežmonišką kainą... apsiėjau, buvo gerai ir sardinės su tunu:) kūčių vakarą atsisakiau kelių pakvietimų į vakarėlius. nesigaminau 12 patiekalų, bet šiaip, pabuvau ramiai su savim. kalėdų rytą išvažiavau centran. bažnyčion. nustebino, kad atėjo veik tik juodaodžiai. mišias laikė prancūziškai, nors kai kas ir skiriasi, bendrą ritualą sekti nebuvo sunku. Kalėdinį sveikinimą kunigas sakė keliolika kalbų ir kažkaip nesąmoningai laukiau jo prabylant lietuviškai.. susigraudinau jam prabilus apie buvimą su šeima, buvo proga dar kartą permąstyt, ką aš čia veikiu ir ar verta užsispyrus ieškotis kito darbo. o gal vistik spjaut į viską ir važiuot namo? pasilikau.. ir nesigailiu.

popiet buvau pasikvietus keletą draugų, padariau įdarytų kiaušinių, dar keletą mišrainių. ir bent su kuo nors buvo proga pasišnekėt ir apie savus papročius ir tradicijas. tas pasisėdėjimas atnešė ir vieną artimiausių draugų - Mehdi. atsivedė jį kartu vienas iš draugų, prieš tai atsiklausęs (kaip tai neįprasta Tunise, kur visi atsiveda kas ką nori ir savo organizuotam vakarėlyje kokių pusės atėjusių nepažįsti). po poros savaičių jau Mehdi pakvietė mane į vakarėlį pas bendrus pažįstamus. paskui pradėjom kartu keliauti po šalį, jis buvo mūsų su kambarioke vairuotojas ir gidas. dabar - uvusios kambariokės mylimasis, dėl kurio ji vis tik persikraustė Tunisan ir bando ten pritapti.. va tokie va vienišų Kalėdų stebuklai:)

šiųmetines Kalėdas sutikom trise. vėl suardytas ritualas - grįžti namo. nerizikavom su mažiuku žiemą trenktis. pernai buvom grįžę gruodžio pradžioj, nors šventes sutikom vieni Belgijoje, bet bent jau pamatėm artimuosius, pasikeitėm dovanom. šįkart to labai pritrūko... skype normalaus bendravimo iki paryčių neatstoja... Kalėdų ryta išsiruošėm miestan. vėlokai išsiruošėm, vienur atėjom kaip tik pasibaigus mišioms. nepasidomėjom kažkaip, kelintą valanda čia būna.. nusprendėm dar paieškot kitos veikiančios bažnyčios. radom centre veikiančia vieną iš seniausių. mišios įpusėję, bet vis geriau nei nieko. norėjos kažkaip to ritualo. sutikom vyro kolegas, papasakojo, kad pataikėm pas viena charizmatiškiausių Namuro kunigų, pas kurį į mišias žmonės net iš kitų miestų atvažiuoja. novatoriškas kunigas, po mišių surengė parapijiečių pasibuvimą su karštu vynu ir bulka. grįžę pasiruošėm pietus. ir jaukiai pasibuvom. pirmą kartą kepiau kalakutą, visai neblogai gavosi:) keistas tas jausmas, kai už šventę esi atsakingas tik tu pats. kai viską reikia suplanuoti ir pasiruošti pačiam. kai nėra šalia mamos su močiute, kurios suruoštų veik visas vaišes tau tik kažkiek prisidedant. prie gero įprantama:) ir sakyčiau - buvo gera. nors ir tik trise.

naujuosius irgi sutikom ramiai. net laukan nėjom. pridariau žele tortų, kad trims dienoms užteko:) išsivirėm cepelinų, įsijungėm BBC ir laukėm Tų - Artėjančių. fejerverkus turbūt daug įspūdingesnius pamatėm nei kad čia vietoje leido:) ir irgi buvo miela ir jauku. nors ir tik trise.

ką gi, jau turbūt ir laikas kurti savas tradicijas:) lipdant jas prie įprastų ir vėl iš naujo atrastų ritualų. suteikiant jiems SAVO prasmę.

ramių jums (ir mums) metų;)

ir čia pasnigo:)

2008-11-23T22:09:53Z

gatvėse turbūt chaosas buvo... Belgijoje daugelis nemato reikalo keisti padangų į žiemines, nes sninga labai retai. aš važiavau pakeisti penktadienį. pačiu laiku:)

sniegas vis tik smagiau nei lietus:) nors jau beveik ir neliko... todėl skubėjau užfiksuoti:)

keli vaizdeliai:

baisinis susidomėjimas

2008-11-21T22:51:14Z

čia vaikštant su vaiku dažnai praeiviai atsisuka pasižiūrėt, ką vežuos. iš pradžių toks dėmesys kiek glumino, dabar tiesiog nusišypsau ir einu toliau. na, bet čia ne tik žmonės smalsūs:)

mini istorija čia.

maža šventė:)

2008-11-15T23:42:32Z

šiandien mūsų mažajam suėjo du mėnesiai:) ta proga suvalgėm labai skanų šokoladinį pyragą:) taip, už jį irgi:)

vis dar auga kaip ant mielių: jau 60 cm ūgio (+2,5 cm/mėn) ir 5830 g svorio (+1 kg). jaučiasi sūpuojant.. nereikia nė treniruoklių salės, krūvis vis po truputį didėja:)

suskiepinom nuo kai kurių zarazų. kol kas į didelius žmonių susibūrimus neinam. bet va buvom nuvažiavę pažaist pool'o ir bouling'o. mums pasisekė, kad didžiąją dalį laiko jis pramiegojo:) ėjom jau keletą kartų ir į kavines, jei pabunda, ką darysi, pavalgom paeiliui. namuos sėdėt vis tiek nesiruošiu. va ryt planuoju eit į ekskursiją po Namurą.

jau vis įdomiau ir įdomiau su mažuliu. spalio pabaigoj pradėjo šypsotis, paguguoja. gydytoja sakė, kad stiprus mažylis.

tikėkimės, ir toliau sėkmingai augsim:)

gražus vakar buvo vakaras:)

2008-11-07T20:54:32Z

kaip ir beveik kasdien, buvau pasivaikščiot su mažuliu. ne kasdien bevaikštant sutemsta. vakar kiek žaidžiau su trumpu išlaikymu sutemus, žemiau - keletas rezultatų:) patinka man, kai nuotraukoj naktis ir gaunas tamsi:)

Namuro katedra:

palei Sambre:

Luizos-Marijos parkas:

komentarai laukiami:) ypač - ką galima padaryti geriau..

postcrossing

2008-10-22T16:42:56Z

panašu, kad šią savaitę paštininkas vėl pradėjo dirbti:) kelias savaites nebuvo nė vienos atvirutės, net pasigedau, o pirmadinienį atnešė 5, vakar - tris. tiesa, viena iš vakarykščių buvo nuo brolio, bet tik kai norėjau užregistruot ir neradau numerio, supratau, kad ne postcrossing. na, ir kreipinys "labas sese" nelabai derėjo su tuo, kad atvirukai paprastai būna nuo svetimų:)))

kol kas 37 gautos ir 35 išsiųstos (iš kurių viena, panašu, paklydo..). gerai, balansas pliusinis:D

mūsų kaime šiandien šventė:)

2008-10-15T19:22:13Z

tortą jau suvalgėm:)

Mantvydui jau vienas mėnuo. greitai prabėgo.. jaučiasi, kad žmogiukas ant rankų vis sunkėja ir didėja. ir dėmesio vis daugiau reikalauja.

šiandien gydytoja išmatavo: 57,5 cm ir 4820 g (gimus buvo 49 cm ir 3510 g). stipriai daugiau nei standartai:) ganėtinai ramus vaikas, tik diegliukai kartais vargina.. nieko, išaugsim:) tėvelis nors ir dirba, bet labai padeda, ir naktį, kai reikia, vaiką užsūpuoja. dieną tenka pačiai tvarkytis, tai dažnai būna tik pusrypiečiai ir paskui vakarienė jau kai grįžta vyras ir ką nors padaro..

o šiaip, viskas gerai:) vaikas sveikas, ir tai svarbiausia.

Mantvydas

2008-09-26T19:43:19Z

taigis, mumi jau trise:) dabar namuos netgi keturiese, nes mama atvažiavus padėt.

Mantvydas gimė rugsėjo 15 d., 49 cm ilgio ir sverdamas 3510 g. ligoninėj sąžiningai valgė, tai išeinant svėrė jau 3565 g:) įkalbinėti ateit į šį pasaulį teko 36 val, bet negalėčiau sakyt, kad buvau labai išsekus.. tiesiog laikas buvo patapęs toookiu reliatyviu..:) na, ir sąrėmiai nugaroj yra kažkas, kas ne kiekvienai pasitaiko:) eilinį kartą, gydytojai turi apie ką galvot, o manęs belgiški vaistai neveikia kaip turėtų..

pirmą dieną pailsėt niekaip nepavyko, nes šniūrais ėjo vis kas nors su kokiais nors popieriais, na, arba gydytojai. pagal belgišką tvarką, popierius užregistravimui akušerė pradėjo tvarkyti 5 min po gimimo, taigi, dėl vardo teko apsispręsti labai greitai:) vyrui labai priminė "šuns širdį", tipo, "kaip čia taip??? žmogus yra, o dokumentų - nėra?!". jau kitą dieną priešpiet atėjus moteriškė susirinko visus reikiamus dokumentus (aš bandžiau miegot, tai tik pasakydavau, kuriam tašiuky ko ieškot) ir nunešė viską į savivaldybę registravimui, o popiet kita viską parnešė.
dar buvo užėję:
- seselė iš tarnybos, kuri metus laiko rūpinasi vaikučiais namuose. nemokamai. supildė sąsvinuką, kurį reiks neštis einant pas gydytojus. kaip ir vaiko medicininė kortelė, tik tiek, kad čia mūsų reikalas ją saugot.
- pediatrė. kadangi iki šiol nereikėjo, paskyrė vieną iš dirbančių ligoninėje. visai patiko, kaip bendrauja, manau, bendrausim ir toliau. plius, jos specializacija - alergologija/pulmonologija. tikėkimės, naudotis neprireiks:)
- ginekologė.
- dar bent trys žmonės su įvairiais lankstinukais su _labai_naudinga_info_. neperžiūrėta iki šiol.

antrą dieną atradau lapus su parašytom frazėm "mes miegam", "mes valgom", tai paskui jau daug ramiau būdavo, užkabini ant durų ir pamiršti nuimt:]

gerai buvo tai, kad pirmosiom dienom užtekdavo paspaust mygtuką, ir tuoj atlėkdavo seselės. ar pasikonsultavimui, ar tiesiog vaiką perrengdavo/išmaudydavo. gal tik į trečią dieną perrengimais/maudymais jau daugiau pati užsiėmiau, bet ir tai, pasikviesdavau seselę šalia pastovėt:) o ir be mygtuko seselės dažnai užeidavo pažiūrėt, ar viskas tvarkoj. ir visada su šypsena. per visą veik savaitę abiejuose skyriuose nemačiau nė vieno surukusio veido.

namo grįžom šeštadienį. žiūriu i kalendorių ir kažkaip nesitiki, kad jau savaitė savarankiškai mokomės vienas su kitu gyvent:) ir kad tuoj mažiui bus dvi savaitės.. greitai tas laikas eina:) šiaip, su juo labai gerai miegasi:) tai ir prioritetas buvo ne internetui, o pamiegojimui:] naktys kaip kuri, pirmosiom visai ramiai miegojo, dabar kiek neramiau. bet tai kai dieną išsimiegu, tai naktį be problemų pabundu. kol kas naudojuos proga buitim neužsiimt, darbus pasidalino mama su vyru:) paskui, aišku, teks.. na, bent jau vyro vakariene pasirūpint:)

keletas nuotraukų (galerijoj ;)):

tai va taip daba ir gyvenam:) mano dienos ritmas pilnai reguliuojamas Mantvydo, na, bet nors išsimiegosiu:] buvau porąkart išlindus miestan - anksti dar.. kitą savaitę jau bandysim eit į parkelį, kol kas ir balkono užtenka:)

Žolinė pajūryje: antroji diena (1)

2008-08-28T19:44:33Z

Šeštadienį irgi pasistengėm išsibudint gana anksti. Pasiteisina išvažiavimas nepusryčiavus, kažkaip tik atsikėlus nesinori, o jau kai užsimanoma, būna nuvažiuota į vietą. Taigi, šeštadienio pusryčius valgėm jau Blankenbergėje, pajūrio miestuke, kuriame šiemet vyko smėlio skulptūrų festivalis.

Mašiną palikome aikštelėje miesto centre. Plėšikai, 8 eur už visą dieną ir jokių pusdienių.. Pasivaikščioję už kokio kilo nuo centro matėm ir pigesnių aikštelių, ir net visai nemokamų palei gatvę. Tik tiek, kad ir atvykėlių daug, laisvos vietos nesimėto..

Centre vyko blusų turgus, vyrui kiek pazurgiant apsukom ratuką. Radau krikštolinę vazą kaiptiktokiąkokiosmanreikiairseniaiieškojau, po antro ratuko ir antro derybų rato nusipirkau:) ir ok ok, ėjom iš ten lauk:)

pradžiai - teisiog į kitą gatvės pusę, į traukinių miniatiūrų muziejų. Paliko įspūdį jame dirbantis jau pagyvenęs vyras. Belgijoj labai retai tenka sutikti ką nors, mokantį keletą kalbų, apsiskaičiusį ir dar besigaudantį geografijoje bei istorijoje. Smagiai kurį laiką paplepėjom, nors į patį muziejų ir nėjom. Moneta, kurios ieškojom, turėjo būti kitame traukinių muziejuje, deja, bankrutavusiame prieš metus ar pora..:/ Aišku, ar užsiliko kur nors monetų, nieks negali pasakyt:/

Smėlio skulptūrų festivalis vyko ne taip ir toli nuo centro, nusprendėm pasivaikščiot. Įspūdingas vaizdelis - 60-ies menininkų aštuonių savaičių darbas.

Mes buvom jau beveik festivalio pabaigoj, kai kurios skulptūros jau buvo pradėję kiek byrėt, bet bendro įspūdžio tai negadino. Šiemetinio festivalio tema - smėlio pilys ir pasakos. Sako, geriau vienąkart pamatyt, nei dešimt išgirst, todėl daugiau ir nesiplėsiu;) Nuotraukos čia, kur buvo įmanoma, bandžiau surūšiuot pagal pasakų siužetus.

Bevaikščiojant po pasakų karalystę kelios valandos dingo nepastebimai. Atgal į centrą ėjom labiau pajūriu.

Tiesiog pasidairėm, laiko pagulėjimui nebuvo numatyta, o ir vėjas šaltokas buvo.. Bent jau mums, šiaip besimaudančių ir besikaitinančių netrūko:)

Pasisukinėjom ir kiek daugiau po miestelį, pakeliui apžiūrėdami Šv. Roko bažnyčią. Graži:)

Kadangi tebuvo trečia valanda, nusprendėm nuvažiuot į dar vieną numatytą muziejų - Sincfala muziejų Knokėje. Pagal aprašymą nusprendėme, kad jis bus mažesnis, nei esantis Zeebrugge. Neapsirikom, bet apie jį kitąkart parašysiu, kai baigsiu nuotraukas tvarkyt:)

Šiandien parsinešiau atspausdintą "The Digital Photography", einu skaityt:) Ryt, jei tik nelis, vėl keliausim:) Gal kas iš patarimų pravers:)

fotografija

2008-08-27T09:21:35Z

atradau fainą puslapį apie fotografiją, šviečiuos:) puikiai žinau, kad geresnis fotikas dar nereiškia, kad ir nuotraukos bus žymiai geresnės, man dar mokytis ir mokytis... dabar įlindau į terminų žodynėlį. daug ką jau žinojau, vis tiek gerai rast viską suprantamai paaiškinta vienoj vietoj. va dar atsirastų kas nors, netingintis kritikuot ir patarinėt..

tuo pačiu: radau info apie Scott Kelby knygą "Skaitmeninė fotografija", misliju apie įsigijimą. gal kas turit? būtų įdomu išgirst atsiliepimų. puslapyje atsiliepimai ganėtinai neblogi.

Žolinė pajūryje: Briugė

2008-08-26T10:12:05Z

Kaip ir minėjau, buvome apsistoję Briugėje. Kadangi nebrangus stogas virš galvos buvo pagrindinis prioritetas, užsisakėm viešbutį visai miesto pakraštyje. Nenusivylėm. Nors jis skelbiasi esantis dviejų žvaigždučių, bet jei būtų arčiau centro, drąsiai galėtų pretenduoti į tris. Va tik "palydovė" nerado, atkakliai į kitoje žiedo pusėje esantį gatvelių raizgalyną vedė. gerai, kad užteko paklaust pro šalį einančio senuko (ir dar suprast atsakymą:) bei gerai apsidairyt aplink.

Briugė yra vienas iš tų miestų Belgijoje, į kurį be didelių kalbų vežami visi giminaičiai.

Briugė yra laikoma vienu iš gražiausių miestų Europoje, su atidžiai puoselėjama viduramžių architektūra. Miesto senamiestis 2000-aisiais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Esamos miesto centro ribos sutampa su buvusia viduramžiais siena. Įspūdingai atrodo važiuojant aplinkeliu apie centrą išlikę senieji miesto vartai.

Kai kuriuose iš jų įrengti muziejukai, galima užlipt viršun pasižvalgyt. Savotišką aurą kuria ir daugybė kanalų. Iš kitos pusės, miestas nėra "užkonservuotas", verda jame ir šiuolaikinis gyvenimas.

Kitas didelis Briugės privalumas - muziejai. Nuo senųjų flamandų primityvistų iki dabartinės dailės, nuo klasikinių menų iki archeologijos ir folkloro. Tereikia noro ir laiko, ir galima pradingti gerai savaitei.

Man patinka tiesiog vaikštinėt po senamiesčio gatveles, sankryžoje pamąstant, į kuria pusę dabar eit ir pernelyg nesukant galvos, kur norėtųsi nueit. Vietos klaidžiojimams tikrai yra, tuo pačiu, paklysti gana sudėtinga, nes vis tiek anksčiau ar vėliau išlendama prie kurio nors iš kanalų. O ir Belfry ar katedros bokštas vis sušmėžuoja horizonte.

Belfry naktį:

Kiek daugiau Briugės nuotraukų galima rasti čia. Šįkart nebuvom katedroje (nes ne pati Briugė buvo kelionės tikslas), o kur ankstesnių apsilankymų nuotraukos, dar neradau.. Kai rasiu, sudėsiu:)